2020-11-24

Švaros brolių komanda

Rokas apie darbą švaros centre: „Čia turime visas galimybes”

„Švaros broliuose“ skaičiuoju jau trečius metus. Į darbo rinką įsiliejau anksti, kadangi visuomet labai norėjau būti nepriklausomu, turėti savus finansus. Tad jau nuo keturiolikos dirbu pačius įvairiausius darbus.

Pamenu, kai sulaukiau pilnametystės, kažkas iš vyresnių pažįstamų pakvietė mane ir brolį dvynį atvažiuoti pamėginti plauti automobilius – taip ir likome čia. Tiesa, su broliu kasdien nesimatome, kadangi esame skirtinguose skyriuose – brolis valo vidų, o aš plaunu. Dėl to čia nėra vietos ir tarpusavio varžyboms. 🙂

Iš pradžių startavau nuo salono valymo, o laikui bėgant teko išbandyti įvairius darbus ir pozicijas. Kėbulo plovimas reikalauja didesnio tempo, gebėjimo nuosekliai dirbti, ištvermės. Tačiau man čia patinka – yra mažai vietų, kuriose gaučiau tokį atlyginimą. Svarbu tai, jog uždarbis čia priklauso nuo įdėtų pastangų – kuo geresni rezultatai, tuo jis didesnis. Man per porą metų pavyko pakilti nuo minimalaus iki maksimalaus atlyginimo, tad nieko nėra neįmanomo. Čia turime visas galimybes.

Kalbant apie naujokus… dirbant su jais reikia daugiau kantrybės. 🙂 Tačiau tiesa yra ta, jog kaip mes juos išmokome, taip jie ir dirba. Kai mokome naujus bendradarbius, turime įvairių technikų, lydime juos po žingsnį, klausiame, kas po ko bus daroma, mokome eiliškumo. Jei neišeina vienaip, bandome kitaip. Būna ir taip, kad ateina žmogus ir iškart pajunta – tai ne jo kelias. Ypač tuomet, kai nusprendžia pabandyti ne savarankiškai, o pastūmėtas tėvų. Tačiau dažnai būna ir atvirkščiai. Tam ir yra skirtos pirmosios trys dienos – potencialiam darbuotojui ir darbdaviui išmėginti vieniems kitus. Vieni praeina jas visas, su kitais atsisveikiname po pirmosios dienos.

Kas linksmo nutinka mūsų darbe? Galiu užtikrinti – čia juokiamės tikrai nemažai! Kartą nutiko taip, kad netyčia nuplovėme prie švaros centro pastatytą džipą, mat kaip tik tuo metu laukėme tokio modelio automobilio. Jo savininkė buvo… nustebusi. 🙂 Tačiau maloniai atsiprašėme ir grąžinome jai nepriekaištingai švarų džipą.”

 

Darbas, kuris motyvuoja. Mariaus sėkmės istorija

Švaros centre dirbu jau ketverius metus. Visai nemažai, tiesa? Tačiau kadangi darbas patinka, nėra reikalo galvoti apie karjeros pokyčius. Mano istorija prasidėjo nuo automechaniko specialybės, tačiau ši man buvo ne prie širdies, tad ieškojau kažko kito. Vieną dieną pamačiau „Švaros brolių“ reklamą ir nusprendžiau išmėginti savo jėgas, praėjau trijų dienų testą ir pradėjau darbuotis. Man tai – pirmoji darbinė patirtis. Stebiu, kaip bendraamžiai dažnai keičia darbovietes, tačiau save laikau pastoviu žmogumi ir ketinu čia dirbti toliau.

Kas man čia patinka? Darbdavių elgesys ir požiūris į darbuotojus. Taip pat patinka centras, kuriame dirbu (Saltoniškių g.) – jis yra patogus, prižiūrėtas, didžiausias iš visų, esančių Vilniuje. Žinoma, būna, jog tenka pasikeisti su kolegomis ir padirbėti kituose centruose, trumpam pakeisti aplinką. Taip pat motyvuoja ir bonusų sistema – bonuso dydis priklauso nuo dedamų pastangų, tad visuomet yra galimybė užsidirbti daugiau. Per ketverius metus suradau keletą draugų, su kuriais leidžiame laiką ir pasibaigus darbo valandoms. Na, o laisvalaikiu labiausiai mėgstu keliauti automobiliu.

Kokie yra mūsų klientai? Patys įvairiausi. Tiesa, su jais tiesiogiai nebendrauju, tačiau atpažįstu  pagal automobilius. Yra tokių, kurie labiau rūpinasi transporto priemonės išore ir mažiau dėmesio skiria vidui, o kiti – atvirkščiai. Tai – įdomus paradoksas. Yra grupė žmonių, kurie nuolat įsigyja pilną paslaugų komplektą, tačiau kaskart atveža visiškai švarų automobilį ir baisu net jį ištepti. 🙂 Taigi, kiek skirtingų automobilių – tiek ir skirtingų jų šeimininkų.

Jeigu turėčiau draugą, kuris dvejoja, ar pradėti dirbti „Švaros broliuose“, patarčiau pabandyti ir išmėginti savo jėgas. Štai dabar, po ketverių metų, aš jau pats apmokau kitus naujokus. Čia mes ieškome tokių darbuotojų, kurie suspėja, dirba vikriai ir tiksliai. Kadangi klientai turi laiko rezervacijas, negalime sau leisti prašyti jų palaukti. Šis darbas atrodo labai sunkus tik iš pradžių. Su laiku nereikia galvoti, kas po ko, viskas vyksta automatiškai. Pastaruoju metu dirbti čia ateina daugiausiai studentai, vyresni žmonės – truputį rečiau. Pastebėjau, kad vyresniems dažnai pristinga greičio, o jaunesniems – kruopštumo. Tačiau nereikia pergyventi – ir tas, ir tas ateina kartu su patirtimi.”