SMURTO IR PRIEKABIAVIMO DARBO APLINKOJE PREVENCIJOS POLITIKA

 

PATVIRTINTA
UAB ,,Daily Spaces“ Įmonės direktoriaus 2025 m. spalio 27 d. įsakymu

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. UAB „Daily Spaces“ (toliau – Įmonė) įmonės smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje prevencijos politika (toliau – Politika) reglamentuoja UAB ,,Daily Spaces“ įmonės darbuotojų tarpusavio santykių bei darbo sąlygų gerinimo kryptis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir gerąja praktika, bei prevencines priemones vertinant darbo aplinką psichosocialinių rizikos veiksnių atžvilgiu.
2. Politika tvirtinama, keičiama ir naikinama UAB ,,Daily Spaces“ įmonės direktoriaus
įsakymu.
3. Už Politikos įgyvendinimą atsakingi asmenys tvirtinami UAB ,,Daily Spaces“ įmonės
direktoriaus įsakymu.

II SKYRIUS

SMURTO SAMPRATA

4. Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.
5. Psichologinis smurtas – viena iš smurto formų, dažniausiai suprantamas kaip asmens įžeidinėjimai, nepagrįstų pastabų teikimas, grasinimai, draudimai, gąsdinimas, žeminimas, užgauliojimas ir kitas netinkamas elgesys, kuriuo siekiama darbuotoją įskaudinti, įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį, priversti suvokti priklausomybę/atlikti tam tikrą veiksmą/paklusti smurtautojui. Psichologinio smurto darbe baimė riboja jį patiriančių darbuotojų veiksmus, laisvę, daro įtaką jų sprendimams, bendravimui, savijautai ir gerovei darbe.
6. Dažniausiai psichologinis smurtas darbe pasireiškia kaip:
6.1. tiesioginis arba netiesioginis grasinimas (pvz., atleisti iš darbo, bloginti darbo sąlygas sudarant darbo grafikus ir kt.);
6.2. pasiekimų nuvertinimas (pvz., kritika darbuotojui dėl atliktų užduočių jį žeminant, siekiant įžeisti ir kt.);
6.3. šmeižtas (pvz., tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios padaryti žalos asmens garbei ir orumui, paskleidimas. Šmeižtu dažnai siekiama apkaltinti kitą asmenį nebūtais dalykais ir kt.);
6.4. pasikartojančios neigiamos pastabos (pvz., nemalonūs skirtingo turinio komentarai ir kt.);
6.5. ignoravimas (pvz., izoliavimas, atribojimas nuo kolektyvo ir bendrų veiklų, nesidalinimas informacija ir kt.);
6.6. manipuliavimas (pvz., darbuotojui nustatomas neadekvatus darbo krūvis, manipuliavimas darbo užmokesčiu, keliami neįgyvendinami reikalavimai ir kt.);
6.7. nepagrįsta kritika (pvz., destruktyvi kritika darbuotojui dėl atliktų užduočių jį žeminant, siekiant įžeisti ir kt.);
6.8. sarkazmas (pvz., piktas pašiepimas, kandi ironija ir kt.);
6.9. noras išjuokti (pvz., darbuotojo ar darbuotojų grupės elgesys, kai kolektyvo pajuokai yra pateikiamos asmeninės ir profesinės kito asmens savybės, laidomos pašaipios pastabos apie darbuotoją ar asociatyvūs juokai, sukuriama priešiška ir neetiška aplinka, kurioje darbuotojas jaučiasi užgauliojamas, žeminamas ir kt.);
6.10. riksmai (pvz., bendravimas pakeltu tonu, nevaldomos emocijos ir kt.);
6.11. įžeidimai, siekiant pakirsti darbuotojo pasitikėjimą savimi, įskaitant ir viešą pažeminimą;
6.12. veiksmų, pareiškimų ar gestų, kurie nukreipti į darbuotojo savigarbą ir savivertę, siekiant pažeminti, naudojimas.
7. Psichologinis smurtas gali turėti verbalinę ir (ar) neverbalinę (per balso intonaciją, veido išraišką, mimiką, gestus, kūno kalbą ir kt.) išraišką.
8. Smurtas taip pat gali pasireikšti panaudojant informacines technologijas (elektroninius laiškus), mobilius telefonus (SMS žinutės, skambučiai atostogų metu, ne darbo metu ir pan.), visuomenės informavimo ar socialines platformas darbo ir nedarbo metu.
9. Psichologinis smurtas Įmonėje gali būti atpažįstamas pagal kelis požymius: pasikartojimą, trukmę, stiprėjimą, piktnaudžiavimą valdžia ir tyčinį elgesį, o atsiskleidžia per organizacines priemones, socialinę darbuotojo ar jų grupės izoliaciją, priekabiavimo veiksmus, kuriais kėsinamasi į asmens privačią erdvę, verbalinę agresiją, gąsdinimą ar net fizinę prievartą ir gandus apie asmenį.
10. Tarp darbdavio ir darbuotojo kilę nesusipratimai/ diskusijos/ nuomonių nesutapimai savaime negali būti vertinami kaip psichologinis smurtas. Darbdavys gali tikrinti, ar darbuotojas laikosi darbo sutartimi pavestų pareigų, reikalauti laikytis lokalinių teisės aktų reikalavimų (atvykti į darbą laiku, drausti palikti darbo vietą be tiesioginio vadovo leidimo ir kt.). Darbdavio reiklumas darbuotojui bendrai nėra laikytinas psichologiniu smurtu, tačiau nepagrįstai padidintas reiklumas tik vieno darbuotojo atžvilgiu gali būti traktuojamas psichologiniu smurtu.

III SKYRIUS

SMURTO DARBE PREVENCIJA, NUSTATYMAS IR VALDYMAS

11. Įmonėje netoleruojamas priekabiavimas ir smurtas, todėl Įmonės viduje taikomos šios smurto darbe prevencinės priemonės:
11.1. formuojama prieš smurtą nukreipta Įmonės politika (kultūra), kurios pagrindinės veiklos kryptys yra šios:
11.1.1. darbdavys vienareikšmiškai deklaruoja, kad netoleruoja jokių smurto formų darbe;
11.1.2. darbdavys kuria darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį;
11.1.3. organizuoja informacinius susitikimus, seminarus bei mokymus darbuotojams bei vadovams psichologinio smurto prevencijos klausimais;
11.1.4. įtraukia darbuotojus į problemų sprendimų priėmimo procesą;
11.1.5. viešina informaciją apie galimą pagalbą smurto aukoms.
11.2. Gali būti periodiškai atliekamas visų darbuotojų psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas. Surinkus duomenis apie psichosocialinius veiksnius, jie apibendrinami ir nustatomi psichosocialiniai veiksniai, keliantys stresą darbe, bei įvertinamas galimas poveikis darbuotojų sveikatai ir gerovei (psichologinei savijautai, psichikos ir bendrai sveikatos būklei, darbingumui).
12. Atvejų tyrimas. Įmonėje tiriami visi nustatyti psichologinio smurto atvejai, o identifikuotos jų priežastys šalinamos atitinkamai numatytais konkrečiais veiksmais, bendromis viso kolektyvo pastangomis.
13. Pagalba nukentėjusiam. Įmonėje garantuojama visapusė pagalba psichologinį smurtą patyrusiems darbuotojams (esant poreikiui dėl psichologo konsultacijos, tokios išlaidos gali būti apmokamos darbuotojo sveikatos draudimo lėšomis ar Bendrovės lėšomis).
14. Atsakomybė. Darbuotojams, besielgiantiems nepriimtinai, reiškiant diskriminaciją kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu bei kitaip pažeidžiant Įmonės nustatytas taisykles, gali būti taikoma drausminio pobūdžio atsakomybė (įspėjimas dėl darbo pareigų pažeidimo, įskaitant ir šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nušalinimas nuo darbo).

IV SKYRIUS

DARBUOTOJŲ ELGESIO TAISYKLĖS

15. Įmonės darbuotojų tarpusavio santykiai yra grindžiami sąžiningumu, mandagumu ir bendruomeniškumu. Darbuotojai turi bendradarbiauti, padėti vieni kitiems profesinėje veikloje, keistis patirtimi ir žiniomis.
16. Kiekvienas Įmonės darbuotojas turi gerbti savo kolegas bei kitus asmenis ir nediskriminuoti jų jokiu pagrindu – lyties, amžiaus, socialinės padėties, lytinės orientacijos ir kt.
17. Darbuotojai privalo laikytis geranoriškumo principo, vengti:
17.1. asmeninio įžeidinėjimo, orumo žeminimo;
17.2. kito darbuotojo darbo menkinimo;
17.3. apkalbų, pašaipos, šmeižto apie kolegas skleidimo, reputacijos menkinimo;
17.4. neigiamų emocijų demonstravimo.
18. Vadovaujantis darbuotojas savo vadovaujamame kolektyve privalo:
18.1. mandagiai bendrauti su pavaldžiais asmenimis;
18.2. netoleruoti asmens įžeidinėjimo ar žeminimo;
18.3. sukurti vadovaujamame kolektyve darbingą ir draugišką aplinką, užkirsti kelią konfliktams, šalinti nesutarimų priežastis;
18.4. pastabas dėl pavaldžių asmenų klaidų ir darbo trūkumų reikšti korektiškai;
18.5. stengtis paskirstyti darbą kolektyve tolygiai, kad būtų efektyviai panaudoti kiekvieno darbuotojo gebėjimai ir kvalifikacija;
18.6. viešai nereikšti savo simpatijų ar antipatijų pavaldiems ir kitiems bendrovės darbuotojams;
18.7. skatinti pavaldžius darbuotojus reikšti savo nuomonę darbo klausimais ir ją išklausyti;
18.8. deramai įvertinti pavaldžių darbuotojų darbo pasiekimus;
18.9. būti reiklus ir teisingas pavaldiems asmenims, visada prisiminti, kad savo elgesiu ir darbu jis turi rodyti jiems pavyzdį.
19. Kiekvienas darbuotojas prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir stengiasi spręsti visus klausimus ar nesutarimus konstruktyviai ir laiku.
20. Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:
20.1. darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
20.2. pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis;
20.3. komandiruočių, su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;
20.4. su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;
20.5. pakeliui į darbą ar iš darbo.
21. Kiekvienu atveju, gavus pranešimą apie darbuotojo veiksmus/elgesį, kuris neatitinka šioje Politikoje įtvirtintų bendravimo principų, Lietuvos Respublikos teisės aktų ar kitų vidinių norminių Įmonės dokumentų, atvejis yra tiriamas Įmonės viduje sudaromos komisijos ir išvados apie darbuotojo veiksmus/elgesį pateikiamos Įmonės vadovui raštu.
22. Darbuotojai turi teisę teikti anoniminius pranešimus apie smurto ar priekabiavimo atvejus, naudojantis specialiai tam skirta el. paštu dėžute pranesimai@probro.lt, vidaus pranešimų sistema ar kita organizacijoje įdiegta priemone. Anoniminiai pranešimai vertinami lygiaverčiai kitų formų pranešimams, jeigu pateikta informacija leidžia pradėti tyrimą.

V SKYRIUS

PRANEŠIMŲ APIE PATIRIAMĄ SMURTĄ TVARKA BEI TYRIMAS

23. Visi darbuotojai, patyrę smurtą darbe, gali kreiptis į Įmonę, užpildydami Pranešimo apie patiriamą smurtą darbe formą (šios Politikos 1 priedas) arba laisva forma el. paštu
pranesimai@probro.lt
24. Pranešimai apie smurtą teikiami vadovaujantis Darbuotojų veiksmų, patyrus smurtą schema (šios Politikos 2 priedas).
25. Kiekvieną kartą, gavus pranešimą apie patirtą smurtą, apie tai informuojamas Personalo departamento vadovas (jį pavaduojantis asmuo), kuris nagrinėja pranešimo turinį ir organizuoja atvejo tyrimą. Įmonėje vadovo įsakymu sudaroma dvišalė – darbdavio ir darbuotojo atstovų – komisija, kuri nagrinėja pranešimo turinį, tiria įvykio aplinkybes ir priima sprendimus dėl atitinkamų veiksmų kiekvienu konkrečiu atveju. Komisiją sudaro bent vienas darbdavį atstovaujantis asmuo (tai gali būti pats Įmonės vadovas, padalinio vadovas ir pan.) ir bent vienas darbuotojus atstovaujantis asmuo arba, jei nėra išrinkto (-ų) Įmonės darbuotojų atstovo (-ų) ar dėl objektyvių aplinkybių darbuotojo atstovas (-ai) negali dalyvauti tyrime, Įmonės vadovo įsakymu paskirtas su pranešimu nesusijęs darbuotojas.
26. Pranešimas apie patiriamą smurtą ar priekabiavimą yra išnagrinėjamas kaip įmanoma greičiau, atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Tyrimo metu gali būti kviečiami papildomi asmenys, renkami įrodymai, konsultuojamasi su specialistais ar ekspertais, jei tai būtina objektyviam situacijos įvertinimui. Išskirtiniais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių tyrimas negali būti baigtas per nustatytą laikotarpį, jis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip papildomai 5 darbo dienoms, apie tai informuojant pranešėją.
27. Apie tyrimo išvadą ir sprendimą darbuotojas (pranešėjas ir (ar) su situacija susiję darbuotojai) informuojami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu el. paštu arba kitu dokumentuojamu būdu, arba informaciją įteikiant asmeniškai, užtikrinant informacijos konfidencialumą.
28. Įmonėje darbuotojus atstovauja:
28.1. Darbo taryba (kai taikoma);
28.2. Darbuotojų patikėtinis (kai taikoma);
28.3. Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai (kai taikoma).
29. Visi tyrime dalyvaujantys asmenys privalo laikytis konfidencialumo ir, iki įvykio ištyrimo pabaigos, neatskleisti informacijos su tyrimu susijusiems asmenims, išskyrus valstybines ir teisėsaugos institucijas, jų pareikalavimu.
30. Griežtai draudžiama daryti bet kokį neigiamą poveikį pranešimą pateikusiam darbuotojui, nukentėjusiajam, liudytojams ar kitiems asmenims, dalyvavusiems tyrime.
31. Darbuotojui, kuris patiria spaudimą ar galimą kerštavimą po pranešimo pateikimo ar tyrimo metu, gali būti taikomos apsaugos priemonės (pvz., laikinas funkcijų pakeitimas, laikinas atskyrimas nuo įtariamo smurtautojo, galimybė dirbti nuotoliniu būdu). Asmenys, liudijantys smurto ar priekabiavimo atvejus, turi teisę į konfidencialumą ir apsaugą nuo atpildo. Komisija privalo užtikrinti, kad informacija apie liudytojus būtų prieinama tik tyrimo procesą vykdantiems asmenims.
32. Nepavykus psichologinio smurto problemų išspręsti Įmonės viduje, darbuotojas gali kreiptis į:
32.1. Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją (toliau – VDI) su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo;
32.2. Darbo ginčų komisiją su prašymu atlyginti turtinę ar neturtinę žalą dėl patirtų emocinių išgyvenimų, nepatogumų, psichologinių sukrėtimų, psichologinio spaudimo ir pan.;
32.3. Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, siekiant gauti Pranešėjo statusą;
32.4. Bendrosios kompetencijos teismus (civilinio proceso, sunkesniais atvejais ir baudžiamojo proceso tvarka).

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33. Visi darbuotojai su šia Politika supažindinami dokumentų valdymo sistemos priemonėmis arba pasirašytinai, supažindinimą registruojant Darbuotojų, supažindintų su „Smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje prevencijos politika“, registravimo kortelėje (šios Politikos 3 priedas).
34. Darbuotojai kviečiami teikti pasiūlymus dėl taikomų prevencijos priemonių, ar jų papildymo.
35. Politika gali būti peržiūrėta, atsižvelgiant į gautus panešimus apie smurtą ir priekabiavimą ar nustatytus jų atvejus, taip pat pasikeitus galimiems pavojams ar atsiradus naujų, esant Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimui. Su pakeitimais visi darbuotojai supažindinami papildomai.
___________________
Priedai (atsisiųsti failą):
1 Priedas – Pranešimo apie patiriamą smurtą darbe forma;
2 Priedas – Darbuotojų veiksmų, patyrus smurtą schema;
3 Priedas – Darbuotojų, supažindintų su dokumentu, registravimo kortelės forma (pavyzdinė).