Rokas apie darbą švaros centre: „Čia turime visas galimybes”
„Švaros broliuose“ skaičiuoju jau trečius metus. Į darbo rinką įsiliejau anksti, kadangi visuomet labai norėjau būti nepriklausomu, turėti savus finansus. Tad jau nuo keturiolikos dirbu pačius įvairiausius darbus.
Pamenu, kai sulaukiau pilnametystės, kažkas iš vyresnių pažįstamų pakvietė mane ir brolį dvynį atvažiuoti pamėginti plauti automobilius – taip ir likome čia. Tiesa, su broliu kasdien nesimatome, kadangi esame skirtinguose skyriuose – brolis valo vidų, o aš plaunu. Dėl to čia nėra vietos ir tarpusavio varžyboms.
Iš pradžių startavau nuo salono valymo, o laikui bėgant teko išbandyti įvairius darbus ir pozicijas. Kėbulo plovimas reikalauja didesnio tempo, gebėjimo nuosekliai dirbti, ištvermės. Tačiau man čia patinka – yra mažai vietų, kuriose gaučiau tokį atlyginimą. Svarbu tai, jog uždarbis čia priklauso nuo įdėtų pastangų – kuo geresni rezultatai, tuo jis didesnis. Man per porą metų pavyko pakilti nuo minimalaus iki maksimalaus atlyginimo, tad nieko nėra neįmanomo. Čia turime visas galimybes.
Kalbant apie naujokus… dirbant su jais reikia daugiau kantrybės. 🙂 Tačiau tiesa yra ta, jog kaip mes juos išmokome, taip jie ir dirba. Kai mokome naujus bendradarbius, turime įvairių technikų, lydime juos po žingsnį, klausiame, kas po ko bus daroma, mokome eiliškumo. Jei neišeina vienaip, bandome kitaip. Būna ir taip, kad ateina žmogus ir iškart pajunta – tai ne jo kelias. Ypač tuomet, kai nusprendžia pabandyti ne savarankiškai, o pastūmėtas tėvų. Tačiau dažnai būna ir atvirkščiai. Tam ir yra skirtos pirmosios trys dienos – potencialiam darbuotojui ir darbdaviui išmėginti vieniems kitus. Vieni praeina jas visas, su kitais atsisveikiname po pirmosios dienos.
Galiu užtikrinti – čia juokiamės tikrai nemažai! Kartą nutiko taip, kad netyčia nuplovėme prie švaros centro pastatytą džipą, mat kaip tik tuo metu laukėme tokio modelio automobilio. Jo savininkė buvo… nustebusi 🙂 Tačiau maloniai atsiprašėme ir grąžinome jai nepriekaištingai švarų džipą.